Vakaro žiniose užtikau va tokį klipelį.
The Crisis of Credit Visualized from Jonathan Jarvis on Vimeo.
Šiaip viskas labai supaprastinta, bet man ne tik tai užkliuvo. Įtariu, kad nuo šito pakopijavo stipriai:
O šiaip dėl krizės gerų skaitinių susiradau, reiks pasiskaityt plačiau :)
PS mane dar gandai pasiekė, kad Citibank nacionalizacija prasidėjo.
2009 m. vasario 24 d., antradienis
2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
Krizė 2 ir krizė 3
Čia viskas bus panašiau į pasakojimus prie arbatos puodelio su trim šaukšteliais cukraus nei į ekonominę rašliavą. Nebandysiu parašyt nieko sudėtingo, tiesiog mano pamąstymai, kodėl yra, kaip yra (epistemologams: kodėl manau, kad yra, kaip manau).
Žodynas (sudarant remtasi mano nuomone, visi terminai aiškinami ūkiškai):
Krizė - sunki ekonominė situacija, kai didelis nedarbas, daugumos gyventojų pajamos pakankamos tik būtiniausioms prekėms, turintys skolų (paskolų) ir mokantys palūkanas arba nesugeba jų išmokėti, arba dėl to, kad jas išmoka turi labai nedaug kuo misti.
Pinigai - bevertis skaičius kompiuterinėje laikmenoje, popieriuje ar monetoje, tačiau su valstybės garantija (ir niekuo daugiau neparemtas) naudojamas mainams.
Svertas - galimybė investuoti daugiau nei turi, t.y. likusią investicijų dalį pasiskolini.
Ekonominis ciklas - nuolatinis ekonominės būklės svyravimas dėl rinkos dalyvių lūkesčių neatitikimo realioms sąlygoms, t.y. iš ateities tikimasi daugiau, nei bus gauta iš tikro, nebėra kur dėti produkcijos ir ateina batai.
Krizė du - kas dedasi pasaulyje
Krizė trys - kas dedasi Lietuvoje
Disclaimer: aš krizės taip, kaip čia aukščiau aprašyta nematau. "Tos pačios netikros blondinės perka ne ką mažesnius vežimus neaišku kam reikalingų daiktų". Paprastų žmonių atveju čia ne kas kita kaip televizijos kartojimas. Realiai - pinigų srautai yra truputį sudėtingesnis dalykas, nei prekių pirkimas ir pinigų trūkumo sukurta recesija ateina.
KRIZĖ 2.
Tai va, ekonominis ciklas ateina dėl persigaminimo. Nuo pat dot.com burbulo (e-įmonių pervertinimo ir dėl to atėjusio rinkos kracho) ir rugsėjo vienuoliktosios buvo sukama stipri skatinamoji politika (ir ypač - super mažos palūkanų normos). Būtent, paties G.W.B. Situacija aišku pasitaisė, JAV ekonomika išbrido iš recesijos (oficialiai recesija tuo metu nebuvo paskelbta, nes BVP nekrito pakankamai laiko pagal ekonominių ciklų apibrėžimą, bet naudojant kitus sudėtingesnius indikatorius priimta laikyti, kad tai buvo recesija).
Situacija pasitaiso ir taip nutinka pasauly, kad atsiranda tikėjimas, kad čia buvo paskutinė krizė ir nuo šiol gyvensim visaip kaip afigienai, kad dabar jau sukurta "nauja ir moderni ekonomikos sistema" ir viskas bus ultra-super-duper-ok. Kitaip sakant - pakinta ateities lūkesčiai į per daug pozityvius.
Tuo metu finansų rinkose vyksta liberalizavimas (taisyklių lengvinimas oficialiai arba sukuriant naujus instrumentus [kad ir tas pats nekilnojamojo turto paskolų perpardavimas ir pavertimas AAA (super patikimo) lygio investicijomis] senoms taisyklėms apeiti). Svertų naudojimas pasiekia turbūt niekad nematytas aukštumas, o dėl gerų vartotojų lūkesčių išduoti paskolas nėra sunku. Paskolos gerai įsuka vartojimą ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. NT kainos tampa aukštos kaip naujai statomi dangoraižiai ir VISI tampa turtingesni. Ko gi laukti ko nors blogo, kai yra duonos ir žaidimų.
Taip jau nutinka, kad:
1) ateina persigaminimas, todėl ekonominis ciklas pereina į kitą fazę ir problemos finansų rinkoj, nes įspūdingai padaugėja "blogų paskolų"
2) įspūdingai padaugėja "blogų paskolų" dėl liberalizavimo, todėl ekonominis ciklas pereina į kitą fazę ir neišperkant produkcijos ateina persigaminimas.
Tada ateities lūkesčiai sminga, dar labiau sumažėja vartojimas ir pinigų kišimas į finansų rinkas ir užsisuka krizės spiralė. Kad ji baigtųsi reikia nežinau ko. Žinočiau, nusiųsčiau CV į pasaulio banką.
Pinigų (skaityti apibrėžimą aukščiau) įpylimas gali padėt, jei jie bus gerai panaudoti (kaip Ruzvelto statybos 1929 krizei spęst), bet iš kitos pusės tai gali tik ilgiau pratęst "išsigimusios" sistemos gyvavimą.
KRIZĖ 3.
Lietuvos atvejis ne per daug ypatingas, bet NT burbulas davė savo:
1. galinga NT statybos rinka
2. galinga spekuliacijų rinka - emigrantų pinigai, būstų trūkumas pagerėjus ekonominei situacijai (ar kada gyvenom geriau nuo 1990, neskaitant pirmų valstybės turto persidalinimo ir išvogimo atvejų?)
=sum(1.;2.) iki šiol nematytos pajamos ir iš to - vartojimas.
Pasikeitė žmonių gyvenimo būdas nuo "susitaupau ir nusiperku" iki "perku išsimokėtinai", t.y. visos santaupos buvo suvalgytos ir dar suvalgyti kreditai (staigus, bet laikimas, paklausos šokas ir neadekvati gamintojų/pardavėjų reakcija).
Kavos puodelio ir picos kainos..
Drabužių kainos..
Žodžiu apie antkainius susimąsčiau Vietname, bet realiai už viską mokam per daug. Ir jei turi savo nuomonę, kad Gucci, Versace, Armani, Lacoste, Miss 60 yra daugiau nei rūbai ir turi kokią nors ypatingą aurą, tai siūlau eit į gydymus nuo nereliginių sektų. Jei pagaminti tą "Aprangos gelerijoj" 300 LTL kainuojančią pižamą kainuoja 5 USD, dar 0,5 USD kainuoja jos kelionė per pusę pasaulio ir 100 LTL prie kainos prisideda darbuotojų algos ir parduotuvės išlaikymas - KAŽKAS YRA NE TAIP.
Ginčijausi su tėvais dėl nedarbo Lietuvoje, sako auga. Aš sakau: valosi verslas, neefektyvus eina velniop. Aš liberalas, ne socialistas - nesugebi pagamint ko nors naudingo, tai kodėl turi gyvent gerai kaip kiti? Minimumą išgyvenimui gauni ir tupėk ramus.
Iš tikro ne tik neefektyvus eina velniop, dar kartu ir tas, kuris neturi finansinio užnugario, bet tokia yra kaina. Taip gimsta inovatyvumas (entrepreneurship). Arba negimsta (default).
Priėjo galą mūsų valstybė savo rėmimais, nešvariais valstybiniais užsakymais ir netaupumu. Man tėvas šiaip jau inžinierius, ne ekonomistas, bet jo "1990 Lietuva niekam nebuvo skolinga ir kaip čia mes taip prasiskolinom" įžvalga pradeda griaut dabartinės ekonominės sistemos įsitikinimus* - didesnė skola suteikia daugiau laisvės veikti.
----------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------
Kaip čia taip nutiko, kad sėdim dabar pekloj? Ar nebuvo žmonių, kurie matė prie ko tai veda? Internete skaičiau gerą citatą: "Visos pelės žino, kad nemokamas sūris [viršpelnis - past.] būna tik spąstuose, bet kai senai pažįstama riebi pelė tempia jau neatsimeni kelintą didžiulį gabalą sūrio į savo narvą, ir pats įsidrąsini pabandyt".
Esmė: visiem buvo gerai.
*Ekonomika yra įsitikinimų mokslas. T.y. mes sumąstom ir paskelbiam, kad žmonės yra racionalūs, kad visi veikia tik savo interesų vedami/vedini ir t.t. ir pan.
Žodynas (sudarant remtasi mano nuomone, visi terminai aiškinami ūkiškai):
Krizė - sunki ekonominė situacija, kai didelis nedarbas, daugumos gyventojų pajamos pakankamos tik būtiniausioms prekėms, turintys skolų (paskolų) ir mokantys palūkanas arba nesugeba jų išmokėti, arba dėl to, kad jas išmoka turi labai nedaug kuo misti.
Pinigai - bevertis skaičius kompiuterinėje laikmenoje, popieriuje ar monetoje, tačiau su valstybės garantija (ir niekuo daugiau neparemtas) naudojamas mainams.
Svertas - galimybė investuoti daugiau nei turi, t.y. likusią investicijų dalį pasiskolini.
Ekonominis ciklas - nuolatinis ekonominės būklės svyravimas dėl rinkos dalyvių lūkesčių neatitikimo realioms sąlygoms, t.y. iš ateities tikimasi daugiau, nei bus gauta iš tikro, nebėra kur dėti produkcijos ir ateina batai.
Krizė du - kas dedasi pasaulyje
Krizė trys - kas dedasi Lietuvoje
Disclaimer: aš krizės taip, kaip čia aukščiau aprašyta nematau. "Tos pačios netikros blondinės perka ne ką mažesnius vežimus neaišku kam reikalingų daiktų". Paprastų žmonių atveju čia ne kas kita kaip televizijos kartojimas. Realiai - pinigų srautai yra truputį sudėtingesnis dalykas, nei prekių pirkimas ir pinigų trūkumo sukurta recesija ateina.
KRIZĖ 2.
Tai va, ekonominis ciklas ateina dėl persigaminimo. Nuo pat dot.com burbulo (e-įmonių pervertinimo ir dėl to atėjusio rinkos kracho) ir rugsėjo vienuoliktosios buvo sukama stipri skatinamoji politika (ir ypač - super mažos palūkanų normos). Būtent, paties G.W.B. Situacija aišku pasitaisė, JAV ekonomika išbrido iš recesijos (oficialiai recesija tuo metu nebuvo paskelbta, nes BVP nekrito pakankamai laiko pagal ekonominių ciklų apibrėžimą, bet naudojant kitus sudėtingesnius indikatorius priimta laikyti, kad tai buvo recesija).
Situacija pasitaiso ir taip nutinka pasauly, kad atsiranda tikėjimas, kad čia buvo paskutinė krizė ir nuo šiol gyvensim visaip kaip afigienai, kad dabar jau sukurta "nauja ir moderni ekonomikos sistema" ir viskas bus ultra-super-duper-ok. Kitaip sakant - pakinta ateities lūkesčiai į per daug pozityvius.
Tuo metu finansų rinkose vyksta liberalizavimas (taisyklių lengvinimas oficialiai arba sukuriant naujus instrumentus [kad ir tas pats nekilnojamojo turto paskolų perpardavimas ir pavertimas AAA (super patikimo) lygio investicijomis] senoms taisyklėms apeiti). Svertų naudojimas pasiekia turbūt niekad nematytas aukštumas, o dėl gerų vartotojų lūkesčių išduoti paskolas nėra sunku. Paskolos gerai įsuka vartojimą ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. NT kainos tampa aukštos kaip naujai statomi dangoraižiai ir VISI tampa turtingesni. Ko gi laukti ko nors blogo, kai yra duonos ir žaidimų.
Taip jau nutinka, kad:
1) ateina persigaminimas, todėl ekonominis ciklas pereina į kitą fazę ir problemos finansų rinkoj, nes įspūdingai padaugėja "blogų paskolų"
2) įspūdingai padaugėja "blogų paskolų" dėl liberalizavimo, todėl ekonominis ciklas pereina į kitą fazę ir neišperkant produkcijos ateina persigaminimas.
Tada ateities lūkesčiai sminga, dar labiau sumažėja vartojimas ir pinigų kišimas į finansų rinkas ir užsisuka krizės spiralė. Kad ji baigtųsi reikia nežinau ko. Žinočiau, nusiųsčiau CV į pasaulio banką.
Pinigų (skaityti apibrėžimą aukščiau) įpylimas gali padėt, jei jie bus gerai panaudoti (kaip Ruzvelto statybos 1929 krizei spęst), bet iš kitos pusės tai gali tik ilgiau pratęst "išsigimusios" sistemos gyvavimą.
KRIZĖ 3.
Lietuvos atvejis ne per daug ypatingas, bet NT burbulas davė savo:
1. galinga NT statybos rinka
2. galinga spekuliacijų rinka - emigrantų pinigai, būstų trūkumas pagerėjus ekonominei situacijai (ar kada gyvenom geriau nuo 1990, neskaitant pirmų valstybės turto persidalinimo ir išvogimo atvejų?)
=sum(1.;2.) iki šiol nematytos pajamos ir iš to - vartojimas.
Pasikeitė žmonių gyvenimo būdas nuo "susitaupau ir nusiperku" iki "perku išsimokėtinai", t.y. visos santaupos buvo suvalgytos ir dar suvalgyti kreditai (staigus, bet laikimas, paklausos šokas ir neadekvati gamintojų/pardavėjų reakcija).
Kavos puodelio ir picos kainos..
Drabužių kainos..
Žodžiu apie antkainius susimąsčiau Vietname, bet realiai už viską mokam per daug. Ir jei turi savo nuomonę, kad Gucci, Versace, Armani, Lacoste, Miss 60 yra daugiau nei rūbai ir turi kokią nors ypatingą aurą, tai siūlau eit į gydymus nuo nereliginių sektų. Jei pagaminti tą "Aprangos gelerijoj" 300 LTL kainuojančią pižamą kainuoja 5 USD, dar 0,5 USD kainuoja jos kelionė per pusę pasaulio ir 100 LTL prie kainos prisideda darbuotojų algos ir parduotuvės išlaikymas - KAŽKAS YRA NE TAIP.
Ginčijausi su tėvais dėl nedarbo Lietuvoje, sako auga. Aš sakau: valosi verslas, neefektyvus eina velniop. Aš liberalas, ne socialistas - nesugebi pagamint ko nors naudingo, tai kodėl turi gyvent gerai kaip kiti? Minimumą išgyvenimui gauni ir tupėk ramus.
Iš tikro ne tik neefektyvus eina velniop, dar kartu ir tas, kuris neturi finansinio užnugario, bet tokia yra kaina. Taip gimsta inovatyvumas (entrepreneurship). Arba negimsta (default).
Priėjo galą mūsų valstybė savo rėmimais, nešvariais valstybiniais užsakymais ir netaupumu. Man tėvas šiaip jau inžinierius, ne ekonomistas, bet jo "1990 Lietuva niekam nebuvo skolinga ir kaip čia mes taip prasiskolinom" įžvalga pradeda griaut dabartinės ekonominės sistemos įsitikinimus* - didesnė skola suteikia daugiau laisvės veikti.
----------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------
Kaip čia taip nutiko, kad sėdim dabar pekloj? Ar nebuvo žmonių, kurie matė prie ko tai veda? Internete skaičiau gerą citatą: "Visos pelės žino, kad nemokamas sūris [viršpelnis - past.] būna tik spąstuose, bet kai senai pažįstama riebi pelė tempia jau neatsimeni kelintą didžiulį gabalą sūrio į savo narvą, ir pats įsidrąsini pabandyt".
Esmė: visiem buvo gerai.
*Ekonomika yra įsitikinimų mokslas. T.y. mes sumąstom ir paskelbiam, kad žmonės yra racionalūs, kad visi veikia tik savo interesų vedami/vedini ir t.t. ir pan.
2009 m. vasario 10 d., antradienis
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)