Bet man labai patiko ir du komentarai: "o premjeras kurių metų birželį ji baigsis nepasakė" ir "kažin, ar tokia gera žinia Kirkilo nesugrąžins". Nors panašu, kad rinkos (prekyba tikėjimaisis)
kyla, bet kaip padorus skeptikas mieliau žiūriu į
nedarbą [yra nesusipratimų ten šiek tiek su nedarbo matavimu] ir
pramonės gamybą, pridėjus tai, kad pirma iš krizės turėtų išlipt gudrioji Amerika*, nieko gero ten irgi kol kas
nematau. Ir net jei kai kurios įdomios nuomonės pas kaimynus mane palaiko dėl
niūrios ateities ir šiaip
pasimetimo ką daryt, nemanau, kad
dabartinis potilikų atsakas ir apskritai
žmonių gąsdinimas padės.
Žodžiu, grįšiu ir iš arti pamatysiu, kas yra krizė. Geras! Man sakė, kad aš pernelyg šaipaus iš "netikrų blondinių išlaidaujančių maximose" ir "nė velnio nesuprantu kaip žmonėm blogai, pats Švedijoj būdamas kaip inkstas taukuose", tai gal ką ir suprasiu :) Ačiū krize, kad manęs palaukei :)
Krizė 4.
Šita dalis yra iš mano Economic & Institutional Development paskaitų pas Swedbank CFO. Hubertas sakė per vieną paskaitą: "Krizė prasidėjo rugpjūčio 7 d. Tiksliai atsimenu, nes nuo 8 d. turėjom atostogaut ir man pasakė, kad rinkose krachas. Jokių atostogų nebus. Galit tik įsivaizduot kaip apsidžiaugė mano žmona". Tikrai smagu turėt dėstytoją, kuris 25 m. buvo Swedbank CFO, kuris supranta pasaulio ekonomiką kaip praktikas ir ta proga pasistengiau išsunkt tiek, kiek tik išeis. Gabalėlis to atrodo taip:
O viskas prasidėjo ne visai taip kaip "The Crisis of Credit Visualized" pasakoja [čia toks klipas iš fuxiukų]. Ir esminė dalis yra ta, kad buvo neįvertinta rizika su sub-prime mortgages. Skirtumas nuo klipo yra tų AAA reitingo VP struktūra. Paprastai rizikos vertinimo firmos (Standard & Poor's, Fitch etc) vertina popierius savo sudėtingom metodikom, už tai gauna pinigų ir gyvena. Šįkart, šitos agentūros buvo AAA popieriaus kūrėjas, kuris gavo užsakymą sukurti labai saugią investiciją ir pelningesnę nei JAV vyriausybės VP. Taip atsirado VP, turintis 80-95% JAV vyriausybės VP ir likusią dalį - nekilnojamojo turto paskolų. Atrodytų paprastas, saugus, lengvai mainomas (likvidus) popierius, kuris kaip paaiškėjo buvo gerokai labiau nenuspėjamas ir nemažai pasaulio bankų aktyvų dabar yra paskendę būtent tame.
Ką tas turi bendro su krize? O gi tai, kad niekas tiksliai nežino kiek kas tų stebuklingų popierėlių turi (bankai vieni kitais nepasitiki) ir stringa skolinimo sistema. Ekonomikai tiesiog trūksta alyvos. Ir dar dabartinė ekonomika yra glaudžiau susijus tarpusavy nei bet kada iki šiol ir turim domino efektą.
Ir kaipgi nepaklausti vieno iš Skandinavijos bankų, kurie vertinami kaip krizės sukėlėjai Baltijos šalyse, atstovo, kas per velniava pas mus dedasi. Paėmė ir sutiko, kad Skandinavijos bankai kalti. Kartu su mūsų vyriausybėm ir kiekvienu žmogum.
Pagal Hubertą naujosios ES šalys gali neperkaisdamos (geriausias keitimas, kurį sugalvojau žodžiui "sustainable"**) augt kokiais 4%, senosios - apie 2%, ir kai per paskutinius metus dėl per didelio ir per lengvo skolinimo augo >8% atsitiko keli dalykai: atlyginimai augo gerokai sparčiau nei produktyvumas ir užsienio prekybos deficitas (natūralus noras daugiau vartoti daugiau uždirbant, nes mes visgi turim mažiau "pribumbasų" nei vakariečiai). Dideli atlyginimai - gauni infliaciją (visą taip gerai - žinomą infliacijos spiralę).
Iš ko galima padengt užsienio prekybos deficitą?
a) Šalis skolinasi
b) Tiesioginės užsienio investicijos
c) Parduodant vertybinius popierius
d) (neypatingai svarbus) transferiniai mokėjimas
Daug skolinandamasis natūraliai sukeli įtarimų ir tavo valiuta turėtų silpti, todėl daug pigiau buvo skolinama užsienio valiuta tiek žmonėms, tiek verslui, tiek valstybei. Ir dabar net nelabai yra ką daryt su dabartine situacijas, nes tenka rinktis tarp devalvacijos (kuri atitinkamai padidina paskolas užsienio valiuta) ir ekonomikos lėtėjimo.
Krizė 5.
Šita dalis yra iš to pačio modulio, bet kito dėstytojo. Profesoriaus iš Vokietijos. Šiaip jau įžvalgaus skeptiko, kuris sakė: "Tikru skeptiku gali būt tik būdamas vadovu arba profesorium. Kitaip tave tik spaus į kampą ir bus sunkiau lipt aukštyn".
[2009.05.13 00:08:42] Vilis: ir profesorius Švedijoj tai rimtas titulas
[2009.05.13 00:08:59] Vilis: ne kaip "profesorė" Čiburienė :D
Beje, jo tonas nuo Jadvygos nedaug skiriasi, gal šiek tiek greičiau šneka, tik retkarčiais gyviau užmeta ką nors. Esmė tame, ką jis pasakoja. O pasakoja apie "institutions". Ir čia reikia padaryt kelis pastebėjimus, kad tai nėra institucijų-pastatų statymas:
a) organize - veikti
b) organization - formali organizacija
c) institution - tai, pagal ką veiki, pagal ką seki/kontroliuoji savo veiklą. Apima ir formalias organizacijas ir visus papročius, tikėjimus, įpročius ir net tokią "instituciją" kaip rinka.
Viena iš paskaitų esminių idėjų - rinkai būtinos institucijos, rinka be jų - neveikia, bet negalim sukurti nei viena institucija per daug, nes tada, tai nebėra rinkos ekonomika. Kita mintis: dabartinės institucijos neatitinka dabartinių poreikių - įprastos hierarchinės struktūros (įmonės su top-down procesais, politinės partijos, profsąjungos etc) tiesiog nebeveikia. Pamąstymas apie dabartinį požiūrį į institucijas - Dievo duotos. Nė velnio taip nėra, jas susikūrėm patys ir vis dar kuriam. Jei kas nors nebeatitinka realybės - tai reikia keist, o ne veikt iš tradicijos.
Kaip šitas susiję su krize? O gi stačiai šitu keliu: pasaulis gerokai sudėtingesnis nei tradicinės institucijos geba suprasti ir suvaldyti (jis išsilaiko tik dėl to, kad pavaldiniai dažnai neklauso savo viršininkų). Priėjom tokią vietą, kai kompiuterio paspaudimu gali tapt vidutinio dabartinio amerikiečio*** namo kreditorium ir nelabai suprasdamas, ką iš tikro darai. Institucijų problema šiuo atveju yra ta, kad mes net nežinom kaip jos veikia, o naudojamės (ir labai ilgai reikia kapstyt ką ten iš tikro nusiperki pirkdamas "patrauklią investiciją"). Ir dabar nutiko taip, kad sistema pakibo, o ją suprantančių n(ėra/edaug).
Nesivelsiu į tolesnius aiškinimus, tam reikia rimtesnio daikto nei blogas, pavyzdžiui, pašnekesio prie kavos :) bet vienas dalykas, kurį dėstytojas sakė, kaip ir aiškus: "The sky is not the limit. Limit is much lower". Nuostabia ir skambia lietuvių kalba: "Dangus nėra riba. Riba yra gerokai žemiau".
***************************************************************************
Vis bandau nekalbėt apie krizę ir religiją (nes nelabai yra su kuo apie tai kalbėt), bet kokiu nors būdu įsiveliu.
Įtariu, kad mano idėja parašyti apie šių dėstytojų pamąstymus buvo per ilgam atidėja ir dėl to gerokai nusilpo.
***************************************************************************
Paaiškinimai:
* Kaip Bill Maher sakė: "Būti prieš pokyčius nereiškia netgi turėti ideologiją. Tai reiškia tiesiog gūti pimpalu". Turi JAV bėdų su "Obama VS baltų turtingų religingų respublikonų partija".
** šiaip lietuvių kalba yra geresnė nei dauguma kitų, nes mes tiesiog daugiau žodžių turim, bet profesinė jos dalis - "sucks". Ne tiek dėl to, kad idiotiškai skamba nauji kalbininkų pasiūlymai, bet kad jie nelabai ir reikalingi. Pats metas dvikalbystei.
*** čia toks antsvorį turintis McDonalds ir Nascar'o fanas, turintis daugiau kreditinių kortelių nei knygų namie, o jo mašina didesnė už tradicinį garažą Lietuvoj. Kiekvieną sekmadienį dainuojantis kaip jį Dievas myli (kur tokio nemylėsi) ir netikintis evoliucija. Sugebėjęs kadaise perrinkti Bušą (vieną kartą susimauti dar galima, bet dukart iš eilės...), besididžiuojantis vien jau tuo, kad yra amerikietis, ir tuo, kad tokią nuosatabią šalį pastatė (nesvarbu, kad gimimas tam tikroj vietoj ne toks jau didelis žygdarbis ir kad paskutinius 400 metų gimęs nebuvo per tas statybas).
***************************************************************************
Ne, aš ne anti-amerikietis, aš tik prieš populiariausias vertybes JAV. Ir dar pasirodo aš netgi ne anarchistas kaip buvau pradėjęs galvot. Pakankamai gerai tilpčiau ir į
tokius mąstymus.
