Taikliai pašaudžiau, tai pratęsiu savo kitas prognozes apie mūsų ekonomiką. devalvacijos tikimybę pakeliu iki 35% (buvo 30). Priežastys:
1) 2008 m. biudžete 1 mlrd. skylė
2) aukštos skolinimosi palūkanų normos ir poreikis skolintis (negalim prasisukt be paskolų, nes esam per daug išlaidūs)
3) šitam devalvacijos reikalui daug dėmesio neskiriu, tai spėjimai paremti nuovoka, o ne rimtais duomenim.
Kitos naujienos:
buvau filosofijoj, neprisipažino ką veikė visą semestrą. 5 sakinius išgirdau apie energijas, šąlau, bet Silvestras visus pavaišino saldainiais ir iškart pasidarė šilčiau.
Buvau ir ledo arenoj, pagavau 3 zuikius (vieno zuikio vis nepavyksta pagaut, nes labai vikrus :D ).
Užmigau per K-pax ir V for Vendetta.
Švedų kalbos kursų nuo lapkričio 15d. praėjau 2%, dar 2% atsiskaitymą nusiunčiau, laukiu įvertinimo. Liko savaitė kitiem 96%. Spėsiu.
Veidas kadaise rašė, o kažkas įkėlė į internetą: "Lietuvos rinkėjai neskiria šilto lietaus nuo šlapinimosi jiems už apykaklės". Ne ką geriau ir EVF. Man numetė 182 Lt. Jo.. įdomu internetas taip pat neveikia kaip anksčiau, ar labiau neveikia? :D
Gerai, turiu prisipažint, kad KTU smulkmenų nežinau, bet krykštavimas gavus premiją už mokymąsi KTU (apsimetimą*, kad mokomės, nors kartais ir tikrai varginantį) neduoda naudos. Paperka jaunas dūšias nesipriešinti dabartinei sistemai, kur emocijos lemia atsiskaitymo būdus..
Yra tokia finansų (corporate finance) teorija apie įmones: kuo didesnė kredito dalis yra iš skolos, tuo įmonė savim labiau pasitiki. Mokslas irgi turi būt mokamas. Paskola. Didele. Nesutinki? Kodėl? Bijai, kad ne tą mokaisi? Aš irgi kartais sunerimstu, kol gebi mąstyt visada kils klausimų, bet kol galutinai neapsispręsi, negalėsi visiškai ATSIDUOTI.
Ar žinot, ką reiškia, kai biudžetas būna perteklinis? Kad planuot kažkas nemoka :D ir ypač - kai tą daro fakultetas, turintis apskaitos ir finansų katedras :D Ekonometrikos žinių trūkumai buhalterijoj :D
Ir gal naują spausdintuvą nupirko? Ar netyčia du? Nepadės kiekvienam studentui keli šimtai taip, kaip visi pinigai kartu universitetui (laikant, kad viešaisiais pirkimais pasitikėti galima).
Geriausia KTU dalis yra filosofija ir galimybė pamainuoti :) O kitiem galiu palinkėt lengvo copy/paste'inimo, gerų uždarbių iš vakariniokų kursinių ir kad šperos būtų kompaktiškos.
Sėdžiu. Kaip už ką? Ant žemės. Nu gerai, ant plytelių. Traukinių stoty, kur internetas nemokamas. Laukiu traukinio. Liko 16,5 valandos.
O viskas buvo beveik taip:
Bibliotekoj atsispausdinau Melakos žemėlapį, nukeliavau į MRT (traukinukai po Singapūrą), išlipau Kranji ir autobusu nukeliavau iki Malaizijos sienos. Tada supratau, kad nežinau kur traukinių stotis, teko susirast padoriai atrodantį senolį šalia viešbučio ir pasiklaust. Išsiaiškinau, kad į Melaką vien tik traukiniu nenuvažiuosi ir nusprendžiau keliaut Į Kuala Lumpurą. Bilietų turėjo tik kitai dienai, po pietų.. Laukt reikėjo nuo 18:34 iki 14:49. Visai nenorėjau imt viešbučio, nes:
1) kainuoja
2) traukiny išsimiegosiu
Bėda nr.1: Pasirodo stoty nakčiai užrakina ir teko eit ieškot kitos šviesios vietos (degalinė)
Bėda nr.2: Miegas visgi ėmė kaip reikiant, todėl ryte teko nusnaust sėdomis laukimo salėj
Bėda nr.3: kavinėse kainos be mokesčių, todėl sumokėjau +10% už aptarnavimą ir dar +5% vyriausybei (PVM). Keršienė visada pabrėždavo, kad dideli PVM (pvz 18% arba 19% Lietuvoje) būdingi tik silpnai išsivysčiusioms šalims. Susimąsčiau, kas labiau išsivystę. Pagal ekonomiką tai tikrai Malaizija, bet mūsų žmonės bandau tikėt, kad labiau susivokę ("išsimokslinę").
Traukiny buvo gera. Miegojau, nieko nemačiau. Didžiąją kelionės dalį turėjau dvi vietas, tik kelioms stotelėms buvo prisijungusi kinė (ar pan., žodžiu išblyškus ir siaurom akim).
KL atsiradau po devynių vakare, viešbučio buvo vėlu ieškot. Susipažinau su keliais džimiais, kurie savo laiką irgi leido (tiksliau, jie nuolat leidžia) traukinių stotyje. Pašnekėjom apie ypatumus.. Tada pamiegojau lauke ant suoliuko ir stoty ant tokio pat, nes ir čia 5 val. (00:00-05:00) stotį uždaro. Tik mamai ir tėčiui nepasakokit, velnių gausiu, kad naktim bastaus su neaiškiais benamiais :D
Ryte iškeliavau ieškot viešbučio, nuklydau visai ne ten kur reikėjo (sumaišiau pigių/prabangių viešbučių kvartalus) ir taip atradau "Bokštus dvynius nuo Petro".
Susitikau tradicinį Malaizijos stebuklą, Rolex'o pardavėją už 2000 RM (kokius 1800 Lt), jis net nesidera :D vos spėja vardint kainas, kol galiausiai sumažėja iki 100. Dargi, turi triuką su moneta, kad įbrėžimų nelieka. Nebandžiau su moneta stiklo perrėžt, abejoju ar pavyktų :D aš siūliau 50, nepardavė. Kadangi pirkt neplanavau, išsiskyrėm. Dar smagiai pasivaikščiojau po parkelį ir iškeliavau viešbučio ieškot.
Nuklydau į Slabotkę :) Vietinę architektūrą ir gyvenimo būdus galima pabandyt atspėt iš nuotraukos kairėje. Kitus kvartalus sudėsiu vėliau, internetas pakankamai lėtas, nenoriu kamuotis. Savo svajonių viešbučio neradau ir šiaip kvartalas su prostitutėm ir nemažai viešbučių "nuoma iki 4 val." ne man ;)
Grįžau į KL Sentral, pavalgiau, sutikau pažįstamą [:D] ir papasakojo, kaip greičiausiai nusigaut iki viešbučio. Kaip ir kitais įdomiais gyvenimo etapais, nuklydau ne visai ten, bet galiausiai viešbutį gavau: atskiras kambarys, švarus, be langų, be kondicionieriaus, kaimynai ramūs, internetas veikė stabiliai, nors ir lėtai. Nusiskutau.
Ryte patraukiau į KL Tower (Vilniaus TV bokštas made in Malaysia). Kelionė viršun 20 RM (lygiai tiek turėjau piniginėj popierium, manot ne likimo ženklas? :D ) Vaizdas patiko, dar davė audio/video grotuvėlį su pasakojimais ir galima nemokamai spoksot pro žiūronus.
Man baisiausiai atrodo moterys tamsiom paklodėm ir kur tik akytės matosi, bet vietiniam aš ne mažiau į teroristą panašus. Bokšto apsauga liepė parodyt savo krepšį (įtartinai didelis ir išsipūtęs kaip laptopo krepšys pasirodė), turėjau žirkles, teko įdėt į plastikinį maišelį ir palikt apačioj, ir tik nusileidus pasiimt.
Nuėjau į parkelį šalia Petro dvynukų. Atsiguliau priešais saulutę, toliau skaičiau "Be yourself a lamp" (pabūki savo lempike) apie budizmo principus ir sulaukiau svečių - vietinės krikščionių bendruomenės. Parodė man "Gerąją naujieną", aš paklausiau dviejų dalykų (apie evoliuciją ir gyvenimo prasmę), susimėtė kaip VB makleriai, kai ko nors užklausi ne iš lankstinuko, davė makulatūros, nusifotografavau jų paskaitėlės skaidruoles [irgi kitąkart įkelsiu] ir išsiskyrėm.
Malaizijoj nei karto neėmiau taksi, keliavau savom kojom ir metro. Smagiau ir pigiau. Einu užkrimst.
Nors praėjusią naktį nusiunčiau registracijos laišką NUS Muslim Society, kad noriu apsilankyt jų "pažindinime su Islamu", nenuėjau. Pagalvojau ryte, kad prasmės nėra. Užtenka, kad kadaise pasižiūrėjau Alacho darbus:
Dar pasižiūrėjau The Axis of Evil komedijos CD, įdomiai pasakojo arabai, palestiniečiai kaip jiem gyvent sekasi, kaip juos "atsitiktinai" oro uoste vis pasikviečia patikrinimui (manim irgi kartą buvo susidomėję Frankfurte, teko iškraustyt krepšį ir praleido tolyn). Jiem sakė iki pilno "nepageidaujamųjų sąrašo" trūksta tik Šiaurės Korėjiečio, tai jei kokį pažįstat, pasiūlykit prisijungt prie humoristų trupės.
Pakamavau Vistą su DOSiniu Constructor žaidimu per DOSBox, nes Microsoft nusprendė pagaliau atsikratyt DOS'o Windows'uose. Apskritai, kai pagalvoji, kad Vista ir Office 2007 buvo sukurti Microsoft, labai sunku suprast, kodėl jie tokie geri :D (nors kai kas sako, kad [praleisdami frazę "kadangi nemoku/nesugebu naudotis"] abu yra šlamštas)
Tada susikibau su Aristoteliu. Šiaip šaunuolis, bet labai jau lėtai savo mintis vynioja, kai pradėjau skaityt paturbintai kaip Leninas - iškart 3 eilutes - viskas buvo super.
Išsi'you'tjūbinau (kada nors ir šitas bus ne mažiau pripažintas nei gūglinti) Mafia žaidimo filmukus ir pradėjau spoksot. Ties 9 dalim iš 17 (ne pagal misijas, o pagal trukmę sudalinti) nusprendžiau išeit pasivaikščiot. Pradėjo lynot, bet tai negi grįši dabar.. nusprendžiau pabaigt ratą aplink NUS.
Bibliotekoj sutikau katę, kas Singapūre labai reta (ne dėl to, kad kepa kaip kebabinėse Kaune, bet šiaip čia gyvūnų kankinimo butuose papročių ir tuo labiau išmetimo į gatvę nedaug). Ties Juozapo namu, sutikau poną plaukuotą vorą. Tikrai didžiausią, kokį esu matęs. Pasidarė įdomu, ką jis darys gavęs lietaus, tai palaukiau kol pabaigs kelionę iki kelio krašto, kur baigiasi stogas. Gavo lašą ir nusigando :D galiausiai niekaip nesutarė su lietum, o dar griovį su vandeniu jam būtų tekę peršokt. Kadangi voras ne blusa, tai nebūtų pavykę. Teko pasikelt su lapu (kad mano plikos rankos neišsigąstų) ir nunešt po krūmu. Fotoaparato neturėjau, bet iš tikro labai gerai, kad neturėjau..
.. nes čia stoguotas kelais baigėsi ir teko eit per lietų. Sušlapau kaip viščiukas (wtf? kada matėt šlapią viščiuką?), gėrėjausi vandens stichija ir kaip puikiai padarytos vandens nutekėjimo sistemos. Dar labai smagu buvo eit viduriu gatvės, kai ant jos lyja (kaip Matricos 3 dalies pabaigoj), ypač į įkalnę.. :D
PGP (čia tokia vieta, kur gyvenu, kad jau pamiršai) sutikau du savo kaimynus, stebėjosi, ko aš toks šlapias :D O kai grįžau į kambarį, pamačiau, kad laptopas šlapias, nes prie atviro lango buvo.
Pabaigiu spoksot Mafia filmukus ir keliausiu miegot.
Kadaise girdėjau ne vieną nuomonę, kad neparašau nieko svarbaus (įdomaus). Nu tai jo, nes nenoriu. Papasakoju kiekvienam atskirai ką nors TOKIO kartais, o kai ko nepasakoju išvis niekam. Internetas nėra labai jau geras bendravimo būdas, nėra ko į jį visko ir kišt.
Šiandien baigėsi egzaminai (kurie, beje, sukėlė galvoj nusėdusį dumblą) ir nusprendžiau, kad pats metas pričiupti Aristotelį, bet kaip Žemaitė sakydavo: "Nuo Froido nepabėgsi". Nukeliavau į biblioteką (pakeliui, kad ir kaip tau gali pasirodyt netikėta, sušlamščiau burgerį), atsidariau "Century of Self" BBC dokumentinį filmą, nes pamąsčiau, kad bus smagiau spoksot nei skaityt ir.. Froido teorijos pasipylė. Čia jų irgi bus įpinta.
Kadaise prisižadėjau parašyt, kas yra rėksnys. "Rėksnys" - ciniškas žmogus su kuriuo negalima susikalbėt. Pirma, visada rėkia, antra, niekada nesutinka, trečia, visada tave kaltina, kad esi koks esi. Tam kad išgyventų dažnai keičia žmones aplink, be to, paprastai turi toną charizmos, žavesio ir panašių "pribumbasų".
Pareiga atlikta, grįžtu prie kratinio. Viena iš rimčiausių diskusijų, kas atsirado mūsų susitikimuose buvo "Nežinojimas yra palaima". Iš tikro tai nėra, tik neretai, daug kas netikėjo :) Iš šono atrodo pakankamai logiška nesukt galvos ir gerai jaustis, bet problema atsiranda tada, kai kas nors kitas ima už tave galvoti tose srityse, kur pats "jautiesi ramus ir laimingas". Gal tuose klipuose psichoanalizė ir pervertinta ("Ką simbolizuoja moterims cigaretė?"), bet rinkodara ir PR kompanijos gerai gyvena ne šiaip sau.
Facebook netampa mano draugu, nors ir nuolat gaunu pagundų :D dvi didžiausios: Žolėdžių apsistojimas ten ir galimybė sudėt Jovilės nuotraukas rašaluotais dantim.. Apskritai Facebook verčia pergalvoti privatų gyvenimą, e-erdvę ir dinamiką/statiką,t.y. tu ten tampi kaip ir fiksuotas. Ok, daug nesipergyvensiuosi, man facebook nepatinka dėl to, kad jis skatina "own your life" turėjimo prasme. Jis nėra naudojamas kaip funkcija, jis yra tavęs išraiška.
Įdomus dalykas nutinka, kai paimi ir praravi piktžoles. Pavyzdžiui, atsisakai ideologijos (kapitalizmo, socialinės gerovės valstybės, religijos etc.), pradedi užčiuopti manipuliaciją, skirti argumentacijos klaidas, išmoksti dirbti DAUG (gal dar ir GERAI) ir vat atkeliauji į vietą, kur nežinai, ką veikt. Nes turi susigalvot pats, niekas nestumia niekur (panašu į nepriklausomybę paskelbusių šalių situaciją). Palyginimui citata iš Willie Tan (Research Methods dėstytojas): "Builders aim is to construct a house, not to use a hammer". Mintis tokia, kad tokių hammers/tools žinau nemažai, bet kad nesugalvoju, kur juos dėt, nors mažų minčių ir svajonių pilna, bet kad eičiau pilna jėga, reikia didelio tikslo. Tą, kur vadinau THE idea, teko prismaugt.
Pirmas hammer'is :) DIALOGAS. Tikrai pasikeitė mano požiūris į žmones dėl skirtumų/panašumų ir savų/svetimų. Kalbu ne apie tai, kad mėgstu kultūrinius juokelius apie kinus, indus, britus, amerikiečius, vokiečius ir ypač estus (kurių gyvenime vos kelis temačiau), bet apie tai, kad nebeliko vertinimo "savi=geri; svetimi=blogi". Tikrai nemėgstu pono Degėlos (mūsų premjero), bet kol kas manau, kad konservatorių partija (kuriai simpatijų irgi ne daugiau nei Keršienei) turi geriausią programą ir juos palaikau. Netgi linkiu sėkmės. Gebėjimas dirbti su nepatinkančiais žmonėmis. Dar visai įdomi tema yra religiniai skirtumai. Pavyzdžiui (paremta indės pasakojimu), kaip vertinti tokią religinę bendruomenę, kuri pila pieną ant akmens ir mąsto, kad akmuo geria (induistai). Antras pavyzdys: naktinis bibliotekos seansas per NUS egzaminų periodą ir arabas žemina savo moterį (pats spoksojau). Nu gi tikrai dūmai iš ausų gali pradėt veržtis, bet nieko padaryt negali, nes egzistuoja FORMALI BAŽNYČIOS (cerkvės, mečetės, sinagogos, Seimo) GALIA. Skirtinai nuo šito islamiško atvejo, pienas ant akmens manęs visai nekaso, tegu pila, palaikau dialogą. Iš visų krikščionių, kiek pažįstu, tik dvi, manau, supranta, kuo tiki. Tai negi dabar būsi idiotas ir ginčysies su žmonėmis, kurie tikrai nesupranta, ką daro. Žodžiu, religijos tampa man mažiausiai aktualia tema, jei tik nekelia pavojaus kitkam.
Why Society is Dumb vaizdelis:
Ekonomika. Tai va, vėl jaučiuosi tokiu pat ekonomistu, koks buvau vidurinėj. Nuoširdžiai mėgstu tai, ką mokausi, noriu tame dirbt ir eit į priekį. Ekonomika (kaip ir visa kita pasaulyje) šiaip jau laikosi tvirtai kaip dramblys rūkantis žolę ant tonos dinamito.
Rimtai. Dauguma pinigų yra paremta vyriausybių žodžiu (pinigais sakai pasitiki, o politikais, kurie yra jų garantas - ne?). Visas finansų spekuliacijos sektorius nekuria JOKIOS naudos (teoriškai padidina žinomumą ir įmonės gali pigiau pasiskolinti, tuo man žinoma nauda ir baigiasi, beje, skolinasi iš tų pačių spekuliantų).
Turiu ir kelis žmogeliukus, kurių pasisakymai man pasirodė įdomūs ir nusprendžiau giliau panagrinėt jų ekonominius pamąstymus: Fromas, Krugmanas ir Nausėda.
Kelios Krugmano (šiųmetis Nobelio premijos laureatas) citatos:
Why devote so much discussion on the purchasing power theory when it is fraught with exceptions and apparently contradicted by the data?
How well does the PPP theory explain actual data on exchange rates and national price levels? A brief answer is that all versions of the PPP theory do badly in explaining facts. I
Do not conclude from this evidence, however, that effort you've put into learning about PPP has been wasted. As we'll see later in this chapter, PPP is a key building block of exchnage rate models more realistic than monetary approach. Indeed, the empirical failures of PPP give us important clues abouot how more realistic models should be set up.
Naudodami dabartines skaičiavimo technologijas ir ekonometrikos pasiekimus, galim beveik idealiai nustatyt tobulą gamybos apimties, kokybės ir įvairovės derinį, koks yra norimas. Problema 1: yra daug grupių, kurios piestu stos, nes neteks asmeninės naudos ("personal benefits"). Problema 2: nebeliks lengvai pasiekiamo vartotojiško išskirtinumo (daiktai nebegalės tavęs išreikšti kaip išskirtinio).
Verslo tikslas yra maksimizuoti pelną (teoriškai - maksimizuoti akcininkų naudą, komentaras kitoj pastraipoj) ir beveik visos priemonės tam leidžiamos. Enron situacija apie "laisvą" rinką Kalifornijos elektros tiekime labai geras pavyzdys to, kai pasiūla sąmoningai mažinama, kad padidintume paniką, kainą ir pelną.
Maksimizuoti akcininkų naudą: 1) Maksimizuoti pelną 2) Minimizuoti išlaidas ir pateikti daugiausiai paslaugų/prekių (viešosios įstaigos, pagalbos organizacijos) 3) Maksimizuoti akcijų kainą. Beje teoriškai akcijų kaina yra diskontuotų pinigų srautų suma, tai iš esmės šitas punktas toks pats kaip pirmas.
Kuo man dar patinka finansai? Jie panašiai kaip kraujotaka. Visur pasiekia. Pamačius (realius) pinigų srautus labai dažnai galima išsiaiškint priežastingumą. Pavyzdžiui, kodėl vienas ar kitas įstatymas buvo priimtas, kam naudingas labdaros organizavimas. Dabar atspėk, kodėl, mano nuomone, bažnyčia nedaro apskaitos? :D
Mokslas. Ėjimas į teatrus nepadaro tavęs kultūringu, kaip ir mokslas - protingu. Tiek kultūrai, tiek protui reikia... proto :D kritinio mąstymo. Norėti atrasti vertybes, norėti suprasti, kai nesiseks - sukąsti dantis ir neverkšlenti, o eiti į priekį. Eiti į priekį ne kaip į tikslą, bet tobulinti kaip priemonę. Daug sunkumų, žodžiu.
Kodėl rašau į fuxiukus? - Kad nepamirščiau, ką sugalvojau. Neabejoju, kad jau ryt nemažai iš to, kas čia prirašyta, vertinsiu kitaip. Smagu keistis.
Originalus dialogas atrodė visai ne taip, bet nesvarbu: - Ką reiškia "exchange"? - Pasikeisti.
Idėja, kad metas kraustytis į blog'ų formatą tvyrojo seniai, bet iki šiol nebuvo prasmės, be to, visai įdomu panagrinėt html kodą. Web 2.0 video galiausiai įtikino, kad pats metas atskirt turinį ir formą ir įvyko va taip:
[08.11.27 06:32] Vilis: šiaip fuxiukai persikelia į blogger [08.11.27 06:32] Vilis: kad nereiktų žaist su formatu [08.11.27 06:32] Algirdas: heh :) pagaliau i prota atejai [08.11.27 06:32] Algirdas: :P [08.11.27 06:32] Algirdas: wordpress geriau [08.11.27 06:32] Vilis: niekad jo palikęs nebuvau
Mano sesija baigta, spėjimai: International Trade & Finance - B+ Research Methods - A- Corporate Finance - B+ Project Scheduling & Control - B Basic Financial Mathematics - F (failed) Quantitative & Computional Methods - W (withdrawn)
Dabar keliauju pabandyt papostringaut Filosofijos skiltyje (tik pirma reikia susirast kaip čia sukurt "Kategoriją" ar pan.)
Kur ir kada: NUS Centrinė biblioteka, 6 aukštas, 6 diskusijų kambarys (toks ryškiai raudonas), trečia valanda nakties.
PS dabar nėra mygtuko "Man nepatiko...", nėra ir "Man patiko...", bet gali parašyt komentarą.
