Tai va dar vienas kratinys iš mandarinų šalies.
Šiandien baigėsi egzaminai (kurie, beje, sukėlė galvoj nusėdusį dumblą) ir nusprendžiau, kad pats metas pričiupti Aristotelį, bet kaip Žemaitė sakydavo: "Nuo Froido nepabėgsi". Nukeliavau į biblioteką (pakeliui, kad ir kaip tau gali pasirodyt netikėta, sušlamščiau burgerį), atsidariau "Century of Self" BBC dokumentinį filmą, nes pamąsčiau, kad bus smagiau spoksot nei skaityt ir.. Froido teorijos pasipylė. Čia jų irgi bus įpinta.
Kadaise prisižadėjau parašyt, kas yra rėksnys. "Rėksnys" - ciniškas žmogus su kuriuo negalima susikalbėt. Pirma, visada rėkia, antra, niekada nesutinka, trečia, visada tave kaltina, kad esi koks esi. Tam kad išgyventų dažnai keičia žmones aplink, be to, paprastai turi toną charizmos, žavesio ir panašių "pribumbasų".
Pareiga atlikta, grįžtu prie kratinio. Viena iš rimčiausių diskusijų, kas atsirado mūsų susitikimuose buvo "Nežinojimas yra palaima". Iš tikro tai nėra, tik neretai, daug kas netikėjo :) Iš šono atrodo pakankamai logiška nesukt galvos ir gerai jaustis, bet problema atsiranda tada, kai kas nors kitas ima už tave galvoti tose srityse, kur pats "jautiesi ramus ir laimingas". Gal tuose klipuose psichoanalizė ir pervertinta ("Ką simbolizuoja moterims cigaretė?"), bet rinkodara ir PR kompanijos gerai gyvena ne šiaip sau.
Facebook netampa mano draugu, nors ir nuolat gaunu pagundų :D dvi didžiausios: Žolėdžių apsistojimas ten ir galimybė sudėt Jovilės nuotraukas rašaluotais dantim.. Apskritai Facebook verčia pergalvoti privatų gyvenimą, e-erdvę ir dinamiką/statiką,t.y. tu ten tampi kaip ir fiksuotas. Ok, daug nesipergyvensiuosi, man facebook nepatinka dėl to, kad jis skatina "own your life" turėjimo prasme. Jis nėra naudojamas kaip funkcija, jis yra tavęs išraiška.
Įdomus dalykas nutinka, kai paimi ir praravi piktžoles. Pavyzdžiui, atsisakai ideologijos (kapitalizmo, socialinės gerovės valstybės, religijos etc.), pradedi užčiuopti manipuliaciją, skirti argumentacijos klaidas, išmoksti dirbti DAUG (gal dar ir GERAI) ir vat atkeliauji į vietą, kur nežinai, ką veikt. Nes turi susigalvot pats, niekas nestumia niekur (panašu į nepriklausomybę paskelbusių šalių situaciją). Palyginimui citata iš Willie Tan (Research Methods dėstytojas): "Builders aim is to construct a house, not to use a hammer". Mintis tokia, kad tokių hammers/tools žinau nemažai, bet kad nesugalvoju, kur juos dėt, nors mažų minčių ir svajonių pilna, bet kad eičiau pilna jėga, reikia didelio tikslo. Tą, kur vadinau THE idea, teko prismaugt.
Pirmas hammer'is :) DIALOGAS. Tikrai pasikeitė mano požiūris į žmones dėl skirtumų/panašumų ir savų/svetimų. Kalbu ne apie tai, kad mėgstu kultūrinius juokelius apie kinus, indus, britus, amerikiečius, vokiečius ir ypač estus (kurių gyvenime vos kelis temačiau), bet apie tai, kad nebeliko vertinimo "savi=geri; svetimi=blogi". Tikrai nemėgstu pono Degėlos (mūsų premjero), bet kol kas manau, kad konservatorių partija (kuriai simpatijų irgi ne daugiau nei Keršienei) turi geriausią programą ir juos palaikau. Netgi linkiu sėkmės. Gebėjimas dirbti su nepatinkančiais žmonėmis. Dar visai įdomi tema yra religiniai skirtumai. Pavyzdžiui (paremta indės pasakojimu), kaip vertinti tokią religinę bendruomenę, kuri pila pieną ant akmens ir mąsto, kad akmuo geria (induistai). Antras pavyzdys: naktinis bibliotekos seansas per NUS egzaminų periodą ir arabas žemina savo moterį (pats spoksojau). Nu gi tikrai dūmai iš ausų gali pradėt veržtis, bet nieko padaryt negali, nes egzistuoja FORMALI BAŽNYČIOS (cerkvės, mečetės, sinagogos, Seimo) GALIA. Skirtinai nuo šito islamiško atvejo, pienas ant akmens manęs visai nekaso, tegu pila, palaikau dialogą. Iš visų krikščionių, kiek pažįstu, tik dvi, manau, supranta, kuo tiki. Tai negi dabar būsi idiotas ir ginčysies su žmonėmis, kurie tikrai nesupranta, ką daro. Žodžiu, religijos tampa man mažiausiai aktualia tema, jei tik nekelia pavojaus kitkam.
Why Society is Dumb vaizdelis:
Ekonomika. Tai va, vėl jaučiuosi tokiu pat ekonomistu, koks buvau vidurinėj. Nuoširdžiai mėgstu tai, ką mokausi, noriu tame dirbt ir eit į priekį. Ekonomika (kaip ir visa kita pasaulyje) šiaip jau laikosi tvirtai kaip dramblys rūkantis žolę ant tonos dinamito.
Rimtai. Dauguma pinigų yra paremta vyriausybių žodžiu (pinigais sakai pasitiki, o politikais, kurie yra jų garantas - ne?). Visas finansų spekuliacijos sektorius nekuria JOKIOS naudos (teoriškai padidina žinomumą ir įmonės gali pigiau pasiskolinti, tuo man žinoma nauda ir baigiasi, beje, skolinasi iš tų pačių spekuliantų).
Turiu ir kelis žmogeliukus, kurių pasisakymai man pasirodė įdomūs ir nusprendžiau giliau panagrinėt jų ekonominius pamąstymus: Fromas, Krugmanas ir Nausėda.
Kelios Krugmano (šiųmetis Nobelio premijos laureatas) citatos:
Naudodami dabartines skaičiavimo technologijas ir ekonometrikos pasiekimus, galim beveik idealiai nustatyt tobulą gamybos apimties, kokybės ir įvairovės derinį, koks yra norimas. Problema 1: yra daug grupių, kurios piestu stos, nes neteks asmeninės naudos ("personal benefits"). Problema 2: nebeliks lengvai pasiekiamo vartotojiško išskirtinumo (daiktai nebegalės tavęs išreikšti kaip išskirtinio).
Verslo tikslas yra maksimizuoti pelną (teoriškai - maksimizuoti akcininkų naudą, komentaras kitoj pastraipoj) ir beveik visos priemonės tam leidžiamos. Enron situacija apie "laisvą" rinką Kalifornijos elektros tiekime labai geras pavyzdys to, kai pasiūla sąmoningai mažinama, kad padidintume paniką, kainą ir pelną.
Maksimizuoti akcininkų naudą:
1) Maksimizuoti pelną
2) Minimizuoti išlaidas ir pateikti daugiausiai paslaugų/prekių (viešosios įstaigos, pagalbos organizacijos)
3) Maksimizuoti akcijų kainą. Beje teoriškai akcijų kaina yra diskontuotų pinigų srautų suma, tai iš esmės šitas punktas toks pats kaip pirmas.
Kuo man dar patinka finansai? Jie panašiai kaip kraujotaka. Visur pasiekia. Pamačius (realius) pinigų srautus labai dažnai galima išsiaiškint priežastingumą. Pavyzdžiui, kodėl vienas ar kitas įstatymas buvo priimtas, kam naudingas labdaros organizavimas. Dabar atspėk, kodėl, mano nuomone, bažnyčia nedaro apskaitos? :D
Mokslas. Ėjimas į teatrus nepadaro tavęs kultūringu, kaip ir mokslas - protingu. Tiek kultūrai, tiek protui reikia... proto :D kritinio mąstymo. Norėti atrasti vertybes, norėti suprasti, kai nesiseks - sukąsti dantis ir neverkšlenti, o eiti į priekį. Eiti į priekį ne kaip į tikslą, bet tobulinti kaip priemonę. Daug sunkumų, žodžiu.
Kodėl rašau į fuxiukus? - Kad nepamirščiau, ką sugalvojau. Neabejoju, kad jau ryt nemažai iš to, kas čia prirašyta, vertinsiu kitaip. Smagu keistis.
Originalus dialogas atrodė visai ne taip, bet nesvarbu:
- Ką reiškia "exchange"?
- Pasikeisti.
Šiandien baigėsi egzaminai (kurie, beje, sukėlė galvoj nusėdusį dumblą) ir nusprendžiau, kad pats metas pričiupti Aristotelį, bet kaip Žemaitė sakydavo: "Nuo Froido nepabėgsi". Nukeliavau į biblioteką (pakeliui, kad ir kaip tau gali pasirodyt netikėta, sušlamščiau burgerį), atsidariau "Century of Self" BBC dokumentinį filmą, nes pamąsčiau, kad bus smagiau spoksot nei skaityt ir.. Froido teorijos pasipylė. Čia jų irgi bus įpinta.
Kadaise prisižadėjau parašyt, kas yra rėksnys. "Rėksnys" - ciniškas žmogus su kuriuo negalima susikalbėt. Pirma, visada rėkia, antra, niekada nesutinka, trečia, visada tave kaltina, kad esi koks esi. Tam kad išgyventų dažnai keičia žmones aplink, be to, paprastai turi toną charizmos, žavesio ir panašių "pribumbasų".
Pareiga atlikta, grįžtu prie kratinio. Viena iš rimčiausių diskusijų, kas atsirado mūsų susitikimuose buvo "Nežinojimas yra palaima". Iš tikro tai nėra, tik neretai, daug kas netikėjo :) Iš šono atrodo pakankamai logiška nesukt galvos ir gerai jaustis, bet problema atsiranda tada, kai kas nors kitas ima už tave galvoti tose srityse, kur pats "jautiesi ramus ir laimingas". Gal tuose klipuose psichoanalizė ir pervertinta ("Ką simbolizuoja moterims cigaretė?"), bet rinkodara ir PR kompanijos gerai gyvena ne šiaip sau.
Facebook netampa mano draugu, nors ir nuolat gaunu pagundų :D dvi didžiausios: Žolėdžių apsistojimas ten ir galimybė sudėt Jovilės nuotraukas rašaluotais dantim.. Apskritai Facebook verčia pergalvoti privatų gyvenimą, e-erdvę ir dinamiką/statiką,t.y. tu ten tampi kaip ir fiksuotas. Ok, daug nesipergyvensiuosi, man facebook nepatinka dėl to, kad jis skatina "own your life" turėjimo prasme. Jis nėra naudojamas kaip funkcija, jis yra tavęs išraiška.
Įdomus dalykas nutinka, kai paimi ir praravi piktžoles. Pavyzdžiui, atsisakai ideologijos (kapitalizmo, socialinės gerovės valstybės, religijos etc.), pradedi užčiuopti manipuliaciją, skirti argumentacijos klaidas, išmoksti dirbti DAUG (gal dar ir GERAI) ir vat atkeliauji į vietą, kur nežinai, ką veikt. Nes turi susigalvot pats, niekas nestumia niekur (panašu į nepriklausomybę paskelbusių šalių situaciją). Palyginimui citata iš Willie Tan (Research Methods dėstytojas): "Builders aim is to construct a house, not to use a hammer". Mintis tokia, kad tokių hammers/tools žinau nemažai, bet kad nesugalvoju, kur juos dėt, nors mažų minčių ir svajonių pilna, bet kad eičiau pilna jėga, reikia didelio tikslo. Tą, kur vadinau THE idea, teko prismaugt.
Pirmas hammer'is :) DIALOGAS. Tikrai pasikeitė mano požiūris į žmones dėl skirtumų/panašumų ir savų/svetimų. Kalbu ne apie tai, kad mėgstu kultūrinius juokelius apie kinus, indus, britus, amerikiečius, vokiečius ir ypač estus (kurių gyvenime vos kelis temačiau), bet apie tai, kad nebeliko vertinimo "savi=geri; svetimi=blogi". Tikrai nemėgstu pono Degėlos (mūsų premjero), bet kol kas manau, kad konservatorių partija (kuriai simpatijų irgi ne daugiau nei Keršienei) turi geriausią programą ir juos palaikau. Netgi linkiu sėkmės. Gebėjimas dirbti su nepatinkančiais žmonėmis. Dar visai įdomi tema yra religiniai skirtumai. Pavyzdžiui (paremta indės pasakojimu), kaip vertinti tokią religinę bendruomenę, kuri pila pieną ant akmens ir mąsto, kad akmuo geria (induistai). Antras pavyzdys: naktinis bibliotekos seansas per NUS egzaminų periodą ir arabas žemina savo moterį (pats spoksojau). Nu gi tikrai dūmai iš ausų gali pradėt veržtis, bet nieko padaryt negali, nes egzistuoja FORMALI BAŽNYČIOS (cerkvės, mečetės, sinagogos, Seimo) GALIA. Skirtinai nuo šito islamiško atvejo, pienas ant akmens manęs visai nekaso, tegu pila, palaikau dialogą. Iš visų krikščionių, kiek pažįstu, tik dvi, manau, supranta, kuo tiki. Tai negi dabar būsi idiotas ir ginčysies su žmonėmis, kurie tikrai nesupranta, ką daro. Žodžiu, religijos tampa man mažiausiai aktualia tema, jei tik nekelia pavojaus kitkam.
Why Society is Dumb vaizdelis:
Ekonomika. Tai va, vėl jaučiuosi tokiu pat ekonomistu, koks buvau vidurinėj. Nuoširdžiai mėgstu tai, ką mokausi, noriu tame dirbt ir eit į priekį. Ekonomika (kaip ir visa kita pasaulyje) šiaip jau laikosi tvirtai kaip dramblys rūkantis žolę ant tonos dinamito.
Rimtai. Dauguma pinigų yra paremta vyriausybių žodžiu (pinigais sakai pasitiki, o politikais, kurie yra jų garantas - ne?). Visas finansų spekuliacijos sektorius nekuria JOKIOS naudos (teoriškai padidina žinomumą ir įmonės gali pigiau pasiskolinti, tuo man žinoma nauda ir baigiasi, beje, skolinasi iš tų pačių spekuliantų).
Turiu ir kelis žmogeliukus, kurių pasisakymai man pasirodė įdomūs ir nusprendžiau giliau panagrinėt jų ekonominius pamąstymus: Fromas, Krugmanas ir Nausėda.
Kelios Krugmano (šiųmetis Nobelio premijos laureatas) citatos:
Why devote so much discussion on the purchasing power theory when it is fraught with exceptions and apparently contradicted by the data?
How well does the PPP theory explain actual data on exchange rates and national price levels? A brief answer is that all versions of the PPP theory do badly in explaining facts. I
Do not conclude from this evidence, however, that effort you've put into learning about PPP has been wasted. As we'll see later in this chapter, PPP is a key building block of exchnage rate models more realistic than monetary approach. Indeed, the empirical failures of PPP give us important clues abouot how more realistic models should be set up.Naudodami dabartines skaičiavimo technologijas ir ekonometrikos pasiekimus, galim beveik idealiai nustatyt tobulą gamybos apimties, kokybės ir įvairovės derinį, koks yra norimas. Problema 1: yra daug grupių, kurios piestu stos, nes neteks asmeninės naudos ("personal benefits"). Problema 2: nebeliks lengvai pasiekiamo vartotojiško išskirtinumo (daiktai nebegalės tavęs išreikšti kaip išskirtinio).
Verslo tikslas yra maksimizuoti pelną (teoriškai - maksimizuoti akcininkų naudą, komentaras kitoj pastraipoj) ir beveik visos priemonės tam leidžiamos. Enron situacija apie "laisvą" rinką Kalifornijos elektros tiekime labai geras pavyzdys to, kai pasiūla sąmoningai mažinama, kad padidintume paniką, kainą ir pelną.
Maksimizuoti akcininkų naudą:
1) Maksimizuoti pelną
2) Minimizuoti išlaidas ir pateikti daugiausiai paslaugų/prekių (viešosios įstaigos, pagalbos organizacijos)
3) Maksimizuoti akcijų kainą. Beje teoriškai akcijų kaina yra diskontuotų pinigų srautų suma, tai iš esmės šitas punktas toks pats kaip pirmas.
Kuo man dar patinka finansai? Jie panašiai kaip kraujotaka. Visur pasiekia. Pamačius (realius) pinigų srautus labai dažnai galima išsiaiškint priežastingumą. Pavyzdžiui, kodėl vienas ar kitas įstatymas buvo priimtas, kam naudingas labdaros organizavimas. Dabar atspėk, kodėl, mano nuomone, bažnyčia nedaro apskaitos? :D
Mokslas. Ėjimas į teatrus nepadaro tavęs kultūringu, kaip ir mokslas - protingu. Tiek kultūrai, tiek protui reikia... proto :D kritinio mąstymo. Norėti atrasti vertybes, norėti suprasti, kai nesiseks - sukąsti dantis ir neverkšlenti, o eiti į priekį. Eiti į priekį ne kaip į tikslą, bet tobulinti kaip priemonę. Daug sunkumų, žodžiu.
Kodėl rašau į fuxiukus? - Kad nepamirščiau, ką sugalvojau. Neabejoju, kad jau ryt nemažai iš to, kas čia prirašyta, vertinsiu kitaip. Smagu keistis.
Originalus dialogas atrodė visai ne taip, bet nesvarbu:
- Ką reiškia "exchange"?
- Pasikeisti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą